skambininkas

skambiniñkas (-inykas Sut), -ė smob. (2) kas skambina muzikos instrumentu, skambintojas: Ir dainininkė, ir skambiniñkė Db. O balsas, kurį girdėjau kaipo skambinykų citros, skambinančių ant citrų savo GNApr14,2.